Odė apie dorus ir kuklius lietuvius


Kažkaip tai sėdžiu aš bare
Nuo starkos net parimus
Jaučiu, kad gręžia vis mane
Žvilgsniu kažkox vaikinas

Neduodu jokio ženklo jam
Tegu drąsos įgauna
Gal kai tą čierką padarys
išdrįs paklausti vardo...

Padarė vieną, antrą, tris,
vaizduote žaisti imas,
Bet vis nejudina šiknos
svajingasis vaikinas

Nu negi aš jau pasenau???
O gal per ilgas mini???
O gal nubėgo man akis
iki pačios sedynės???

Nė velnio! Kužda man širdis
Nė tavo čia problemos.
Lietuvis jis. Akim darys.
Ir eis miegoti vienas.